džiungt

džiùngt interj., džiuñgt žr. džiūkt: 1. Džiùngt uždavė par pečius su delna J. 2. Džiùngt krito plautas nuo avilio J. 3. numetimui žymėti: Pagavo padkavą ir į šulnį džiuñgt! Akm. Džiuñgt – ir piningas šulnio dugne Akm.